įrašomi kompaktai - visos nuomonės welcome'

Nemačiau ar šią temą kas nors nagrinėjo anksčiau, bet kadangi tai man aktualu, todėl bandau paanalizuoti:


Svarstau tokį varianta:
Kompas, nuskaitydamas orig. CD mato "1" ir "0" . Jis tą info skaitmeniam pavidale nusikopijuoja į laikmeną - šiuo atveju hard'ą. Ten pasaugo apie 5 minutes, ir tokią pačią įrašo į tuščią CD. Tiksliau - išdegina ar "užlanksto (CDRW). Pakeliui iš vienos laikmenos į kitą ta skaitmenė info nėra verčiama į audio signalą ar vienaip/kitaip apdorojama. Taigi - kodėl, ir ar tikrai suprastėja garso kokybė? Suprasčiau, jei tą info pasidedant hard'e jis būtų paverčiamas į *.wav, *.mp3 ar kokius kitus formatus. O čia - ne.
Esu girdėjęs nuomonių, kad kompas įrašinėdamas pridaro klaidų. Taigi vėl - klaidos padaromos skaitmeniam signale, ne garso takelyje. Tai kaip aš suprantu, padarius klaidas "1" "0" kompaktas turėtų groti "pievas", arba visai negroti, bet ne groti dusliau ir pan. Suprantama, tokios programos kaip Roxyo ar Nero nėra idealiai tinkamos garso perrašymams, bet yra tokia programa (nepasakysiu dabar pavadinimo), kuri pati analizuoja savo įrašinėjamo takelio kokybę. Ji stengiasi išlaikyti 100% nuskaitytos informacijos. Bet svarstant iš kitos pusės - jei re-writeris gerai ir be klaidų kopijuoja mums *.DOC ar *.XLS, taip pat ir filmus bei žemėlapius, tai kaip jis gali privelt klaidų būtent muzikoj?


Tai va, o ryšium su virš matytu tekstu būtų klausimas:
Kokie lietuvoj parduodami įrąšomi kompaktai visgi yra geriausi?
Tiek susibraižymo tiek skambėjimo (???), tiek patikimumo prasme?
Aš asmeniškai labiau vertinu Acme nei Verbatim, nes pastarųjų (ypač baltu viršum) mano Bl. Londonas nenori skaityt, o ALP 7976 bando peršokt.

>Esu girdėjęs nuomonių, kad kompas įrašinėdamas pridaro klaidų. Taigi vėl - klaidos
>padaromos skaitmeniam signale, ne garso takelyje. Tai kaip aš suprantu, padarius
>klaidas "1" "0" kompaktas turėtų groti "pievas", arba visai negroti, bet ne groti dusliau ir
>pan
Yra naudojamos klaidų korekcijos:
Visi CD formatai iš 33 bitų paketo naudoja 9 bitus takelio kontrolei ir klaidų detekcijai bei korekcijai.
Yra dvi skirtingos klaidų atsiradimo priežastys. Pirmasis klaidų tipas gali būti gautas disko gaminimo procese : maži oro burbulėliai ar mikroskopiniai nešvarumai gali interferuoti su lazerio spinduliu. Kitos klaidos gali atsirasti nuo pirštų anstpaudų, įbrėžimų ar nešvarumų. Raudonoji Knyga (RedBook - CD standato aprašymas) leidžia iki 250 klaidų per sekundę. Visos šios klaidos taisomos specialia klaidų korekcijos sistema.
Visų klaidų detekcijai ir korekcijai yra naudojama papildoma informacija ir specialiūs matematiniai algoritmai. Tai padeda atrasti klaidas ir atstatyti tikras duomenų vertes. Klaidų detekcijos ir korekcijos schemos yra vadinamos EDC (error detection code), ECC (error correction code), ir EDAC (error detection and correction code). CD Klaidų korekcijos kodo pagrindas yra pavadintas Reed Solomon Code. Audio CD grotuvai ir CD kaupikliai naudoja vidinę klaidų korekcijos schemą pavadinta CIRC (Cross Interleaved Reed Solomon Code). Toks dekoderis yra integruotas kaupiklių mikroschemose. Ši klaidų korekcija yra pati galingiausia, ji duoda geriausius rezultatus, ji iš 109 klaidų palieka tik vieną (audio CD). Kompiuterių kaupikliams bet kokios klaidos yra neleistinos, todėl dar naudojama lygiagreti klaidų korekcija. Ji pavadinta sluoksnine ECC ir yra įrašoma kartu su vartotojo sektorių duomenimis. Sluoksninė ECC gali būti dekoduojama tiek elektrineje tiek ir programinėje dalyje


Kažkada skaičiau straipsnį apie CD-R testus muzikai. Bandė visokių gamintojų CD-R diskus su labai gera įrašymo įranga, klausė su aukštos kokybės aparatūra, bet kopijos vistiek skirdavosi nuo originalo. Į CD-R diskus skirtus butent muzikos įrašymui, muzika nusikopijuodavo geriau, nors anksčiau vyravo nuomonė, kad tie diskai yra tokie patys, kaip ir DATA diskai. Diskų kopijavimui lygtais naudojo CDClone programinę įrangą, kuri padaro labai tikslią disko kopija (bent jau duomenų disko atveju). Straipsnyje lygtais taip normaliai ir nepaaiškino kodel kopijos skiriasi. Deja dabar nerandu to žurnalo kur buvo tas straipsnis, parašyčiau daugiau ir tiksliau.

>Kokie lietuvoj parduodami įrąšomi kompaktai visgi yra geriausi?
>Tiek susibraižymo tiek skambėjimo (???), tiek patikimumo prasme?

Muzikinius diskus geriau kopijuoti į muzikai skirtus CD-R. Acme tokius lygtais irgi gamina.

na del garso kokybes as nieko negaliu pasakyti. Bet as perku tik verbatim kompaktus (nes Acme nusivyliau kelis turejau tai po isirases tai po keliu men nenaudojimo ju man joks yrenginys neskaite net kompas ) mano draugas turi labai inoringa cd grotuva ir sis skaito tik Princo cd


P.S. RW pertku tik Princo

na o aš atvirkščiai - verbatimų nebepripažįstu.

Citata:

---

"6x6" rašė čia:

na o aš atvirkščiai - verbatimų nebepripažįstu.

---

Visokiu tu verbatimu yra. Pabandyk shituos:
http://www.verbatim-europe.com/index...;article_id=71

Gal patiks ;-)

nu tipo labai geri :) reiks pabandyt

Žėkit ką pavyko rasti:



Atlikus bandymus ( Bandyme dalyvavo desimtis audio filu ir zurnalistu) su stacionaria HI-End audio aparatura (Bendra verte buvo 46 tuks. lt) Data CD is vis netestavome nes jie ir yra skirti only for DATA. Testas buvo atliktas pries pusantru metu, su tuo metu i Lietuva importuojamais CD R skirtais only for AUDIO DATA!

Toliau pateikiu kap vikas buvo vykdoma! Beja jau 1.5 metu naudoju vien tik Verbatim audio CD-R Live it ( juodas vinyl dangalas)

Pirmasis Lietuvoje CD-R bei Audio CD-R įtakos muzikinių įrašų skambėjimui palyginamasis testas

Testuojami duomenų perrašymui skirti CD-R diskai:
Nr.1: EMTEC Audio CD-R, 74 min., (CD-R MAXIMA Digital Audio, For Music Only“) Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, lengvai persišviečia.
Nr.2: EMTEC CD-R 700MB 80 min., („32x, CD-R High Performance, High Speed“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, persišviečia.
Nr.3: SKY Audio CD-R, 80 min., („audio CD-R For Music Recording“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, nepersišviečia.
Nr.4: PRINCO Audio CD-R, 80 min., („Digital Audio“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, persišviečia tik per reklaminius užrašus.
Nr.5: SONY CD-R, 700MB („1x-32x Compatible, Supremas“). Darbinė pusė –žalsva, persišviečia tik per reklaminius užrašus.
Nr.6: VERBATIM Audio CD-R, 80 min., („Crystal, Metal AZO“, MusicLifePlus“). Darbinė pusė – mėlyna, nepersišviečia.
Nr.7: SONY Audio CD-R, 80 min., (CRM80CRY, ginger 80“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, nepersišviečia.
Nr.8: SKY (be užrašų, be dėžutės). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, lengvai persišviečia.
Nr.9: FUJIFILM Audio CD-R, 80 min., („for consumer“). Darbinė pusė – žalia, nepersišviečia.
Nr.10: PRINCO (be užrašų, be dėžutės). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, lengvai persišviečia.
Nr.11: FUJIFILM CD-R 700MB, („1-40x Multispeed“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, persišviečia tik per reklaminius užrašus.
Nr.12: VERBATIM Audio CD-R, 80 min., („cd-r music, Metal AZO for Music use“, juodas paviršius). Darbinė pusė – mėlyna, nepersišviečia.

Testavimo metodas
Perklausomas 60 sek. trukmės originalaus įrašo fragmentas, po to - testuojamame CD-R šio įrašo fragmentas. Po to – vėl 60 sek. trukmės originalaus įrašo fragmentas, po to – kitame testuojamame CD-R šio įrašo fragmentas. Ir t.t. Įrašų klausomasi „aklu metodu“, nežinant gamintojo, bei pastoviai keičiant kompaktus.
Testuojamo įrašo perklausos metu pažymimi įspūdžiai apie įrašo skambėjimo pasikeitimą, lyginant su originalu.

Teste naudojami muzikos įrašai
Įrašams panaudoti geriausi tiek aparatūros, tiek konverterių sulyginimo testams naudojami įrašai, kurių dalis įtraukta į automobilinės garso aparatūros skambėjimo įvertinimo varžybų metu rinkinius (pagal IASKA) – klasika ir džiazas. Taip pat kitų žanrų muzikos (bliuzo, klasikinio roko, pop) elementarūs originalūs įrašai, įskaitant Lietuvos atlikėjų („Empti“ ir „Pelenai“).

Įrašo skambėjimo pasikeitimo kriterijai
Kriterijai sudaryti remiantis ilgalaike įvairių palyginamųjų perklausų praktika, testuojant skirtingus garso aparatūros komponentus.
Vertinimo balai – „baudos taškai“ - 5. Kuo daugiau balų – tuo didesnė kopijos įtaka originalui, tuo labiau perrašomas CR-R diskas netinka muzikos kopijavimui.Vertinimo balų komentarai:
0 –„nepasikeitė“: skirta atvejams, kai be jokios abejonės įrašas atitinka originalą.
1 –„lyg ir pasikeitė“: skirta atvejams, kai abejojama dėl 100% kopijos atitikimo.
2 –„pasikeitė“: kai 100% neabejojama dėl įrašo pasikeitimo, lyginant su originalu.
3 –„ryškiai pasikeitė“: kai pasikeitimo neįmanoma nepastebėti, arba „120%”.
4 –„sugadino“: kai įrašas iškreipia originalo tūrinį.

Įrašo metodas
Muzikiniai įrašai daryti vienu metu visuose testuojamuose kompaktuose, 2002.XI.24d, skaitymui ir rašymui naudojant kompiuterinį CD-RW įrenginį TEAC CD-W516EB. Naudota programa – „NERO Burning Rom“, versija 5578. Įrašai iš originalaus CD perkelti, naudojant „NERO Burning Rom“ algoritmą „Save track“, su įjungtu „Jitter Correction“, skaitymo greitis – „1x“.
Įrašai atlikti naudojant „NERO Burning Rom“ algoritmą „Burn Audio CD“, įrašymo greitis – „4x“.


Perklausos komentarai
Originalūs CD įrašai, atkuriami su minėta aparatūra, sugeba įtraukti į muziką. Kartais nesinorėjo stabdyti įrašo, tačiau testas yra testas.
Pirmas kūrinys buvo Nr.2 (klasikinė muzika). Ausiai, nepratusiai prie tokios dinamikos ir instrumentų įvairovės teko greitai priprasti. Pirma dalis praėjo įdomiai ir rezultatyviai: skirtumai buvo fiksuojami.
Varinės lėkštės kartais tapdavo skarda, intensyvus bei greitas mušimas lazdelėmis susiliedavo į vientisą metalinį šniokštimą, tuo metu kažkur prapuldavo skambinimas varpeliais (arba nepradingdavo). Smėliukas, smėliukas, smėliukas... Arba net purviukas.
Varijuojant instrumentams, kai keisdavosi jų kiekis ir grojimo intensyvumas, ausis imdavo gožti vidutiniai dažniai. Piano: vidutiniai ryškesni (dauguma „paprastų CD-R), forte – dingsta erdvė, instrumentai kažkaip priartėja, muzikinė masė susispaudžia. (Kodėl???)
Žemi: dažnas atvejis, kad „stebuklingu būdu“ išryškėja garsai, artimi „baubimui“. Jei per originalo klausymą jų nėra, vadinasi – kaltas tik CD-R. Tokių – daugiau kaip pusė. Keista, kai kuriais atvejais pačių žemiausių registre esantys garsai kartais likdavo nuskriausti: ausys ausimis, bet ir net pats žemų garsiakalbis mažiau vibruodavo. O tai jau, atleiskit, nebe išankstinių nuostatų ar ausų haliucinacijų, kiek daugiau akių reikalas.
Antroje dalyje buvo klausomasi Jello, vėliau – ACDC.
Įspūdžiai – panašūs. Jei instrumentų mažiau, o įtaka – yra, tai ji labiau pastebima (čia matyt – paradoksas), arba jos nesijaučia išviso (kai lygini kai kuriuos geriau skambančius CD-R tarpusavyje, tačiau ne su originalu. Nuo originalo vis viena jaučiasi skirtumas). Ypač krito į ausis ACDC „nešvarumo“ maskavimas: kai kurie CD-R tarsi stebuklingai išvalydavo įraše esančius triukšmus, tuo tarsi „pagerindami“ patį originalą. Pavyzdžiui, grojant gitarai, originale aiškiai girdėjosi surdinos (spyruoklės) būgne virpėjimas. Jei tai vertinti kaip trūkumą (per daug tikslus atkūrimas, šiukšlė) – viskas tvarkoje, jei tai pašalina garso režisierius. Jei jau kalbame apie apie CD-R įtaką, na atleiskite: kaip sakoma, „pylė vandenį ir išpylė vaiką“... Kalbant apie kitus niuansus, kur trumpa, ten – trūksta. Jei spyruoklės nėra, tai ir vidutiniai pabrėžti, ir tas pats baubesys, ir būgno atakos silpnesnės (o čia dėl ko?), ir balsas kitoks. Gal kam ACDC pagražinimas ir patiktų. Bet jei – ne? O kaip tada dėl kitų įrašų. Gal irgi tegu pagražina?
P.S. Vitražas irgi stiklas, tik per jį žiūrint, vaizdelis visada tas pats...



NUO TESTO ORGANIZATORIŲ

Testo atsiradimo priežastys
1 priežastis: beveik visi kalbinti CR-R pardavėjai, taip pat jų vadovai iki šiol nežino, kuo gali skirtis Audio CD-R nuo CD-R, išskyrus kainą ir pavadinimą.

2 priežastis: beveik visi kalbinti PC vartotojai, taip pat apskritai garso aparatūros – tiek buitinės namų, tiek automobilinės – iki šiol nesusimąstė, kad tokia garso iškraipymo problema, perrašant muziką į CD-R, egzistuoja, ir ar ji – tikrai problema (kad girdisi skirtumai tiek, kad verta į juos kreipti dėmesį).

3 priežastis: kai kurie kalbinti tikroviško muzikos atkūrimo – klausymo (o koks dar kitas gali būti?) mėgėjai, taip pat tikroviško muzikos atkūrimo aparatūros pardavėjai įsitikinę, kad bet koks perrašymas muzikinę informaciją sugadina nebepataisomai, kas jaučiasi be didelių pastangų. O ar tai nors kiek priklauso, taip pat kiek tai priklauso nuo CD-R gamintojo ar CD-R paskirties – nuomonės neturi.

4 priežastis: UAB TERCIJA, rūpindamasi savo klientais – elementarios automobilinės HiFi VDO garso aparatūros pirkėjais – vartotojais, nutarė įnešti aiškumo: visgi ar galima apčiuopti (menamus) esamus skirtumus tarp originalo ir tokios kopijos, klausant įrašų, darytų populiariausiu Lietuvoje būdu – per PC CD-RW įrenginį, bei klausant per neperdaugiausiai kainuojančią, bet gana tiksliai atkuriančią automobilinę VDO HiFi aparatūrą.

Įrašų parinkimas
Testams įrašai buvo parinkti neatsitiktiniai, bet tie, kurie geriausiai leistų pasiekti testui skirtų tikslų įgyvendinimą. Būtent:
A) 1 ir 2 takeliai: simfoninio orkestro kūriniai, kuriuose ypač gausu instrumentų. Instrumentai naudojami įvairiomis kombinacijomis, vieni kitus kartais goždami. Mažiausia atkūrimo aparatūros paklaida, t.y. jei aparatūra nors kiek įtakoja skambesį, tą įtaką nesunku išgirsti. Be to, muzika skamba visame girdimame dažnių diapazone, ir jei kopija nors kur įneša pokytį, jį nesunku (?!) išgirsti (jei atidžiai klausai).
B) 3 takelis: choras. Leidžia vertinti reljefiškumą, garsų susiliejimą ar atitinkantį originalą jų atskyrimą. Jei jau reljefiškumas jaučiasi originale, bet kokia įtaka (susiliejimas) jaučiamas kopijoje.
C) 4, 5, 6 takeliai: kaip A) ir B), tik papildomai parodo įtaką (arba jos nebuvimą) kitų žanrų muzikos skambėjimui.
D) 7-15 takeliai naudoti kaip šiuolaikinės muzikos pavyzdžiai, kurių įrašams buvo keliamas tik toks uždavinys: instrumentų, natūralių bei sintetinių skambėjimo efektų įvairovė, nors kiek pakankamai jaučiamas scenos buvimas įraše, bei įvairūs pačių įrašų įrašymo būdai (skirtingai naudojama kompresija, kanalų atskyrimas bei suplakimas, pn.).




Neoficialaus testo rezultatai bei jų komentarai
Testas atliktas, klausant skambėjimą per Hi End lygio (mažmeninė kaina - apie 46000 Lt) buitinę aparatūrą.
Principas: pastebėjus aiškų skirtumą tarp to paties gamintojo Audio CD-R bei „paprasto“ CD-R skambėjimą, testuoti tik įvairių firmų Audio CD-R. Po keletos testų buvo atskirti „autsaideriai“, detaliau ir ilgiau testuojami „lyderiai“. Po keliasdešimt įvairių žanrų muzikos perklausų, rezultatai tokie:
1 vieta: Verbatim Audio CD-R (su juodu CD dangalu)
2 vieta: Sony Audio CD-R ir Princo Audio CD-R
3 vieta: Verbatim Audio CD-R (su sidabrišku CD dangalu)
4 vieta: Sky Audio CD-R ir Emtec Audio CD-R

Komentarai. Nuo OR skiriasi visi be išimties kopijuoti CD-R. 1 vietos laimėtojas bet kuriame žanre skamba arčiausiai originalo. Kai kuriais atvejais sunkoka palyginti 1 ir 2 vietos laimėtojus..
2-4 vietų laimėtojai skamba apylygiai, tačiau skirtingai. Galimas dalykas, kad kai kuriems stiliams mažiausiai įtakos turės būtent 4 vietoje esantis, ir atvirkščiai, 2-os (bet ne pirmos).
[size=18px][/size]

Citata:

---

"6x6" rašė čia:

Žėkit ką radau:

---

Labai dekui, tikrai verta demesio informacija...

--
Šarūnas
www.audioprojektai.lt

IT - Patarimai "CD, CD-R, CD-RW: teorija ir praktika" autorius Albinas
http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showPosts/154087.461-=(1248313761

Taigi - kodėl, ir ar tikrai suprastėja garso kokybė?





Na nejaugi niekada negirdejai ORGINALAUS IR IRASYTO cd kokybes. Jei nori turiu pora cd parveztu is Vokieciu , galesim koki vakara susitikt ir ivertint skirtumus

Citata:

---

"Audrius" rašė čia:

Na nejaugi niekada negirdėjai ORGINALAUS IR IRASYTO cd kokybės. Jei nori turiu pora cd parveztu is Vokieciu , galesim koki vakara susitikt ir ivertint skirtumus

---

taigi butu pats geriausias varijantas ir dar ant skirtingu auto ir su kuo daugiau abejojanchiais ar susirupinusiasi asmenimis. geriausiai pachiam isitikinti nei 10 kartu skaityti kitu parashytas nuomones..

Jokių klaidų NEBŪNA. CD groja arba ne. :!:

Citata:

---

"Marius xxx" rašė čia:

Jokių klaidų NEBŪNA. CD groja arba ne. :!:

---

chia ish kur taip sprendi? :) specas..

Kaip galima padaryt klaidą kepant CD ???
Esu matęs tik 1 atvejį kai subraižytas CD buvo kopijuojamas...ir gavosi taip kad trūkčiojo garsas...

Beto kompuiterijos forume visi teigia taip pat...

Zinai kuo skiriasi kompiuterastas nuo muzikonto tuo, kad nam svarbu kiekis o ne kokybe, persirasyk originalu kompakta ir paklkausyk ir tikrai isgyrsi skirtuma, nei negirdi tai du variantai.
Eini pas gydytoja,
Prasai, kad kas pamokytu klausyti.
Mirka.

Visiskas palaikymas Mirkai :)

Citata:

---

"Marius xxx" rašė čia:

Beto kompuiterijos forume visi teigia taip pat...

---

Na kompiuterijos forume dalyvaujantys muziką klauso per puskilovatines kolonėles su kilovatiniais subais. Čia mes tiek netraukiam. Tikriausiai kompiuterastai teisūs, MP3 kokybė nekinta perrašinėjant kompaktus :smt024

kad varpeliai pradingsta tai dzin - kai ant perrasyto pradings vokalas - tada jau bus blogai :D

Audio CD formtas yra VISIŠKAI NEREGULIOUJAMAS :!:

Mp3 formatu skirtingas bitreitas(t.y. gali pasirink kokybė ar suspaudimo santykis).

Kompiuterastai tikrai neklauso muzonės per 500W stiprus.
Čia jau išfantazuota. O kad mp3 formatas yra tik kompe klausyt tai kiekvienas žino...juolabiau mašinoj...
Audio cd formate netikslumų nebūna. Čia jum ne mp3 ar wma...
:!:

Citata:

---

"Marius xxx" rašė čia:

Kompiuterastai tikrai neklauso muzonės per 500W stiprus.

---

Che, taigi taigi kaipgis ;) Pas visus kompiuterastus ant stalo stovi inkiliukai su užrašu nuo 200 W iki n+k kW, o subai mažiau kaip kilovatiniai nebūna ko gero ;)

mane itikina 6x6 teorija apie 1 ir 0, o tas testas ne i tema, jei testuotu su aparatuta-suprasciau, o cia tik subjektyvi nuomone.

bitei tingiu viska skaityti, jei kas radot parasykit cia normalu paaiskinima, kodel turetu garsas pasikeisti..

Matau kad nera tikslo itikinet , jog irasytas cd nei is tolo neprilygsta orinaliam . Kai isgirdau , kaip groja EMMA cd buvau nustebes , pabandziau persirasyt - gavosi tikras s... Neskieskit , kad buvo blogas cd , ji nusipirkau tikrai gera . IR TIE , KAS NEGIRDIT SKIRTUMO TARP IRASYTO CD IR ORGINALAUS - PASIULYCIAU ISSIPLAUTI AUSIS IR SUSIMASTYTI AR TIKRAI JUMS SIAME FORUME VIETA. Atsiprasau jei kazka izeidziau

gal visgi ne ausis plauti reiketu, o pinigine patustinti - geresnei garso sistemai, automobilyje ar namuose... beje, "namu kinas" - tai ne garso sistema... nepamirskit to...
vakar kaip tik turejau eilini atveji kai zmones teko itikinti kad ju CD irasytas is mp3 ir laikomas puikios kokybes yra visiskas sh... jie man sako - noriu kad pas mane gerai skambetu ir su tokiu CD, deja, sakau, net ir "F#1 Status" lygio aparaturas su perrasytu ir buvusiu mp3 irasu ne kazin ka tenuveiks...

Tai kuom gi kitaip įrašinėje CD fabrikuose? Gal ten kokia mėlynojo lazerio technologija?

Citata:

---

"Marius xxx" rašė čia:

Tai kuom gi kitaip įrašinėje CD fabrikuose? Gal ten kokia mėlynojo lazerio technologija?

---

fabrikuose juos stampuoja, man atrodo :roll:

O CD kokybe skiriasi todel, kad ta originalu CD blogai nuskaito, o poto ir iraso blogai. Blemba jau kelias dienas seku sita diskusija ir nesusilaikiau nepakomentaves. Originalus CD tikrai skiriasi nuo perkopijuoto. Norint pasiekti kuo geresne kokybe reikia rasyti 1x greiciu, butinai!!!

O nuskaitymo klaidu atsiranda todel, kad kompakto pavirsius negali buti idealus (ivairus mikro pabraizymai, pirstu anspaudai ir t.t.), tam naudojami velniskai sudetingi nuskaitymo algoritmai, kurie praraswta informacija atkuria naudodami tikimybiu teorija. Tai yra jei tarp dvieju reiksmiu truksta kokios nors signalo reiksmes, tai algoritmas interpoliuoja ta signala (suapvalina).

cd kopijavimui naudokit eac ir jusu plaukai bus silkiniai ir blizgantys :wink: o jei naudojate bet ka, tai del rezultatu kaltinkit savo kreivas rankas.

Nesu specas aš toj muzikoj, bet kad originalus kompaktas nuo perrašyto skiriasi.
Bral, netikit pabandykit o poto pradėkit rėkt kad ten neturi būt klaidų ir tt.

O ar bandete rasyti Yamaha F1?
Labai prikolnas daiktas. Ir kazkaip gudriai Audio CD raso.

O kaip su kompaktais pirktais Gariūnuose arba Maximose už 10lt? Juos priskirti prie originalų ar kopijų? :roll:

Tai palyginkit 2 Cd: vieną originalų kita kopija . tik butinai nežiūrint kuris yra kuris, dėl išankstinio nusistatymo prieš kopijas. Va ir bus bandymas labai ok. :roll:

Citata:

---

"Marius xxx" rašė čia:

Tai palyginkit 2 Cd: vieną originalų kita kopija . tik būtinai nežiūrint kuris yra kuris, dėl išankstinio nusistatymo prieš kopijas. Va ir bus bandymas labai ok. :roll:

---

Aisku kad skyrtumas tarp kopijos ir originalo bus. Tik klausimas ar yra kam atkurti ta skyrtuma,kad ji pajust.

Nu tai pabandykim ir pažiūrėsim ar taip jau labai skiriasi :!:

Tuomet Marius xxx nukopijuot EMMA cd ir paklausyk , kaip ten viskas gros lyginant su orginalu . (as pats bandziau - rezume kopija ismeciau )

Tai kad aš neturiu Emmos CD :oops:

O kur galima įsigyti Emma CD :?:

iskyla klausimas : Kam jis tau reikalingas ?

Citata:

---

"Audrius" rašė čia:

Tuomet Marius xxx nukopijuot EMMA cd ir paklausyk , kaip ten viskas gros lyginant su orginalu . (as pats bandziau - rezume kopija ismeciau )

---

noriu isitinkit savo ausimis :!:

Citata:

---

"Lorinser" rašė čia:

noriu isitinkit savo ausimis :!:

---

It's very simple ;)
Imi bet kokį originalų kokybišką CD su bet kokio stiliaus muzika ir darai kopiją. Su vidutiinio lygio aparatūra bandymai truks gal kokias 5 minutes...

Citata:

---

"6x6" rašė čia:

Nemačiau ar šią temą kas nors nagrinėjo anksčiau, bet kadangi tai man aktualu, todėl bandau paanalizuoti:


Svarstau tokį varianta:
Kompas, nuskaitydamas orig. CD mato "1" ir "0" . Jis tą info skaitmeniam pavidale nusikopijuoja į laikmeną - šiuo atveju hard'ą. Ten pasaugo apie 5 minutes, ir tokią pačią įrašo į tuščią CD. Tiksliau - išdegina ar "užlanksto (CDRW). Pakeliui iš vienos laikmenos į kitą ta skaitmenė info nėra verčiama į audio signalą ar vienaip/kitaip apdorojama. Taigi - kodėl, ir ar tikrai suprastėja garso kokybė? Suprasčiau, jei tą info pasidedant hard'e jis būtų paverčiamas į *.wav, *.mp3 ar kokius kitus formatus. O čia - ne.
Esu girdėjęs nuomonių, kad kompas įrašinėdamas pridaro klaidų. Taigi vėl - klaidos padaromos skaitmeniam signale, ne garso takelyje. Tai kaip aš suprantu, padarius klaidas "1" "0" kompaktas turėtų groti "pievas", arba visai negroti, bet ne groti dusliau ir pan. Suprantama, tokios programos kaip Roxyo ar Nero nėra idealiai tinkamos garso perrašymams, bet yra tokia programa (nepasakysiu dabar pavadinimo), kuri pati analizuoja savo įrašinėjamo takelio kokybę. Ji stengiasi išlaikyti 100% nuskaitytos informacijos. Bet svarstant iš kitos pusės - jei re-writeris gerai ir be klaidų kopijuoja mums *.DOC ar *.XLS, taip pat ir filmus bei žemėlapius, tai kaip jis gali privelt klaidų būtent muzikoj?


Tai va, o ryšium su virš matytu tekstu būtų klausimas:
Kokie lietuvoj parduodami įrąšomi kompaktai visgi yra geriausi?
Tiek susibraižymo tiek skambėjimo (???), tiek patikimumo prasme?
Aš asmeniškai labiau vertinu Acme nei Verbatim, nes pastarųjų (ypač baltu viršum) mano Bl. Londonas nenori skaityt, o ALP 7976 bando peršokt.

---

as irgi uz!

bet dar noriu pakapstyt, o kas zinoma apie wav formata? spaudzia jis info ar ne? prarandamas garsas ar ne?

ir kaip turint originalu CD bei norint padaryt kopija butu galima tai atlikti turint namuose tik viena CD skaitymo/rasymo irengini?
please HELP :smt100 :smt100 :smt100

Namam naudoju Verbatim music vinyl kompaktus. Tik bjaurybės brangūs.

Mašinai imu pigiausius acmės, nes vistiek dauguma muzikos būna versta iš MP3 formato. Beto jie mašinoje greitai nusimeta ar susibraižo, tai kai CD - 50Ct tai nereik sukt galvos kai prapuola kur...

Kolega klausė, kaip irašyt muziką turit vieną įrašymo įrenginį.

Nelabai supratau klausimo. Juk nero pasirenki Copy CD , ir jis orginalų CD nukopina į hardą, poto įkišus naują, į jį įrašo.


Dėl klaidų, tai kai kompas nukopina CD, jis netik nukopina, bet tuo pačiu ir tikrina ką nukopino. Plius kompakte, tos pačios informacijos pakartojimų būna iki 6 kartų. (Dėl ko pabraižius kompaktą, vistiek skaito ir nestringa).

Mano nuomonė nukrypimai kokybės atsiranda rašant į naują kompaktą, kur buitinis writeris taip kokybiškai neįrašo ir grotuvas nuskaitinėdamas diską įvelia kokią klaidą.

Apie audio CD kopijavima idomus straipsnelis yra cia:
http://argon.com.ru/software/eac
O apie tai, kaip suspausti i MP3 su padoria kokybe - cia:
http://www.jthz.com/mp3/

Procesas atrodo taip:
1) rip'inimas su EAC i wav failus,
2) wav kodavimas i MP3 su RazorLame,
3) disko kepimas su Nero Express.

Naudoju RazorLame "near High End" preseta (yra vienas dar grieztesnis, bet ne faktas kad jo reikia), su juo gaunasi vidutinis MP3 VBR failo tankis ~202 kbit/s, pilnas CD (pvz dvigubas LP viename CD) susispaudzia is 680 i 100 MB. Kokybe maloniai nustebino. Bandziau su CDA-9835R surasti 10 skirtumu tarp originalo ir kopijos - negaliu pasigirti, kad pavyko. Na, galbut expertams sektusi geriau, bet man tiko.

Kol kas archyvuoju savo fonoteka, kai baigsiu - ieskosiu su kuo pasikeisti diskais perrasymui. Yra netoli 100 originaliu CD, stiliai - artrokas (Yes, ELP, FZ), hardas (pilni Uriah Heep, po truputi LZ, DP, BS) ir kazkiek visoko kitokio sio bei to. Domina - rasykit muxx at takas dot lt.

[quote="muxx"]Apie audio CD kopijavima idomus straipsnelis yra cia:
http://argon.com.ru/software/eac
[/url]

Siūlyčiau šio straipsnelio nepriimti kaip absoliučios teisybės. Pagal braižą ir tai kas kalbama, žmogus yra tipiškas kompiutertistas ir negirdėjęs tikrai kokybiškos sistemos. Visos žinios paimtos iš Review ir kitų šaltinių. Plius matosi pas žmogų supratimo apie akustiką ir psicho akustiką nerasta. Ypač netikę viskas kas yra žemiau
Ниже перечисляются некоторые причуды аудиофилов:
Nes visi komentarai kaip minimum nelabai protingi ;)

Dėl konvertavimo į wav. Taip tai yra geras būdas, lieka kompiuteryje pakankamai kokybiška disko kopija. Aš taip pat naudoju tokį mechanizmą ir galiu pasakyti, kad atlikus konvertavimus >> Audio CD formatas >> wav >> Audio CD ir įrašius į diską gaunami sekantys skirtumai garse:

1. Šiek tiek žemesnis garso lygis, kalba eitų apie 1-2 dB ( čia manau psichoakustikos padarinys, greičiausiai kalba neina apie amplitudės pakitimus, greičiau esmė kokybiniuose praradimuose konvertavimo metu)
2. Toks įrašas groja šiek tiek padrikiau, sumažėja detalumas, dingsta kažkiek „oro“ muzika tampa nuobodesnė.

Apskritai paėmus, tokio įrašo kokybės pilnai pakanka manau didžiąjai daugumai klausytojų. Kam nepakanka, tas savo malonumui perka brangius originalus.

Su MP3 256 kompresiją, geriau žmonių juokinti nereikia. Buvo daryti bandymai ir su 320 kompresija ir jau vidutinio lygio automobilinėje aparatūroje yra aiškiai jaučiamas skirtumas. O kaip galima sulyginti namie, tai aš net neįsivaizduoju. Normalus CD negroja MP3, o DVD grotuvai skirti žiūrėti filmams, o ne muzikai groti. Kokia muzika iš DVD grotuvo ? Tai tik pasityčiojimas iš muzikos.....
Kaip CD grotuvą naudoti kompą su gera garso korta, racijos matau. HDD dabar pigūs, galima pilnai saugoti kopijas wav formate. Bet kol kas geros garso kortos kainuoja tiek, kiek neblogas CD grotuvas.....

Del Cd kopinimo, visiska nesamone, kad nukencia yraso kokybe. iraso kokybe irasant be konvertavimu nenukencia(na nebent irenginys pridaro kalidu, bet dabar beveik kiekviena programa turi tikrinimo funkcija), nukencia tik nuskaitymo galimybe.
Visu pirma daug duoda CD geometrija, sluoksnio skaidrumas ir lazerio spindulio difrakcija. esant prastai geometrijai sukamas diskas banguoja, o jei dar ir netolygus skaidrus sluoksnis, gali buti, kad koks 1 pavirsta 0 ir atvirksciai, gali buti, kad kos vienas kitas bitas praleidziamas. Taip pat del prastos geometrijos, garso atkurimo irenginyje atsiranda vibracijos, disko sukimo ir lazerio mechanizmai buna labiau apkrauti, del to atsirada elektros suvartojimo netolygumia kad gali indukuoti parazitines sroves kitose grandinese. Paskutinis teiginys grynai spejimas, bet tikimybe gana didele.

Citata:

---

"M" rašė čia:

Del Cd kopinimo, visiska nesamone, kad nukencia yraso kokybe.

---

Yra toks dalykas kaip „Jiteris“. Pasiskaityk pirma informaciją internete jaunuoli :wink:

Taip klausau, bet man kinieciu puslapius meta, gal pasakysi kaip jis pilnai vadinasi, ir gal kaip Lietuviskai tikrai pasidomesiu. O gal trumpai papasakok kokia jo reiksme?

o tai, kad jitteris yra pilnai eliminuojamas buferizuojant srauta, ir kad ultrabrangus CD transportai yr ne kas kita kaip "razvod lochov na bablo" - Tavo manymu briedas?

Imho vistik "high ende" per daug komercino dezo. Na bet reikia ir zurnalistams ir exkliuzyvo gamintojams duonytei uzsidirbt...

Nors kai kurie audiofiliniai teiginiai pilnai pagristi, pvz LP > CD. Akivaizdu kad 16 bitu limitas nupucia visa kompakto "90 db dinamika" velniop, ir sitoj vietoj jis gauna kruopu nuo LP.

Lempos preampe - suprantama, bet all-tube fanatizmas - nzn. Esu klauses high-endschiku susizavejimo objekta, Telefunken 38 metu radija su uzrasais "Wermacht" ant lempu... Ka gi, sound'as tikrai malonus, bet ar jis TIKRAS?

Tai vis delto, kas yra Jiteris ir kas yra CD transportas?

Citata:

---

"M" rašė čia:

Del Cd kopinimo, visiska nesamone, kad nukencia yraso kokybe. iraso kokybe irasant be konvertavimu nenukencia(na nebent irenginys pridaro kalidu, bet dabar beveik kiekviena programa turi tikrinimo funkcija), nukencia tik nuskaitymo galimybe.
Visu pirma daug duoda CD geometrija, sluoksnio skaidrumas ir lazerio spindulio difrakcija. esant prastai geometrijai sukamas diskas banguoja, o jei dar ir netolygus skaidrus sluoksnis, gali buti, kad koks 1 pavirsta 0 ir atvirksciai, gali buti, kad kos vienas kitas bitas praleidziamas. Taip pat del prastos geometrijos, garso atkurimo irenginyje atsiranda vibracijos, disko sukimo ir lazerio mechanizmai būna labiau apkrauti, del to atsirada elektros suvartojimo netolygumia kad gali indukuoti parazitines sroves kitose grandinese. Paskutinis teiginys grynai spejimas, bet tikimybe gana didele.

---

Viskas turbut paprasciau. Tarkim, padaryta tiksli disko kopija, bitas i bita. Vistiek CD-R diska grotuvas skaito sunkiau negu iskepta originalu CD. Rezultate skaitant atsiranda daugiau klaidu. Nesukoreguotas klaidas grotuvas pakeicia interpoliuotais samplais, ir kopija skamba prasciau uz originala.

Citata:

---

"M" rašė čia:

Tai vis delto, kas yra Jiteris ir kas yra CD transportas?

---

Jitterio paprasta lietuviska prasme butu "sokinejimas" - jis ivertina skaitmeninio signalo asinchroniskuma / nestabiluma, kurio priezastis - netobula CD transporto mechanika.
Gal klystu, bet CD jitteris turi panasia prasme kaip magnetofonuose "detonacijos koeficientas". Siaip gan paplitusi savoka - internete, VoIP, skaitmenineje TV jitteris yra vienas pagrindiniu parametru.

CD transportas - grotuvo dalis iki DAC: mechanika (diskasukis, lazeris), jos valdymo elektronika, skaitmeninis isejimas.

[quote="muxx"]

Citata:

---

"M" rašė čia:

Jitterio paprasta lietuviska prasme būtų "sokinejimas" - jis ivertina skaitmeninio signalo asinchroniskuma / nestabiluma, kurio priezastis - netobula CD transporto mechanika.

---

Na Jiteris yra ne paprastas šokinėjimas, o taktavimo signalo šokinėjimas laike. Pavyzdys iš gyvežnimo: turit paną ir su ja pastoviai susitariat susitikti 18.00 kaune prie centrinio pašto kampo. Vieną kartą ji ateina 17.55, kitą kartą 18.15, dar kitą kartą 18.07. Tuo tarpu ji yra laukiama lygiai 18.00. 20 minučių intervalas tarp 17.55 ir 18.15 ir bus panos Jiteris. Jeigu kalbam apie bitus esančius CD, tai Jiteris nieko blogo nedaro, tačiau kai realiam laike konvertuojam skaitmeninį CD įrašą į analogą, Jiteris pradeda krėsti kiaulystės, tai yra vienu atveju nukandama dalis informacijos pradžioje, kitu atveju pabaigoje žodžio. (Tikiuosi visi žino kaip DAC'o laikrodis sincronizuojamas su taktuojančiais impulsais kompoakte ;) )Automatiškai yra neteisingai konvertuojama. Nuo Jiterio pabėgti su CD technologija neįmanoma, įmanoma tik jį sumažinti. Mažinimo būdai būdai paprasti: transporto tobulinimas siekiant maksimalaus stabilumo, bei DAC'o taktavimo dažnio kėlimas bent dvigubai siekiant sutrumpinti žodį ir kaip galima mažinti informacijos praradimo kiekį, jeigu dėl Jiterio nusimuša vidinis DAC'o laikrodis. Nekalbam apie tai, kad DAC'o vidinis taktavimo dažnis (clock) turi būti maksimaliai stabilizuotas.
Žinoma čia labai trumpai. Informacijos internete šia tematika galima rasti tikrai nemažai ir gana prieštaringos :wink:

A ne todel yra programos, kurios disko image daro ant 1x gracio ?:) ir ta pacia informacija nuskaitant kelis kartus, taip gaunant vistikslesne jos kopija?

Man rodos jau geriau būtų nusipirkti Harman Kardon perašomą DVd grotuvą, ar kitos firmos ir spakainai perrašinėt ;-]

Citata:

---

"lanys" rašė čia:

Man rodos jau geriau būtų nusipirkti Harman Kardon perašomą DVd grotuvą, ar kitos firmos ir spakainai perrašinėt ;-]

---

Dariau bandymus - ar ant HK ar ant CDROM, rezultatas beveik tas pats.....

kazkaip man atrodo kad cia sita diskusija toliau jau beprasmiskai wyksta...
manau reziume yra tokia:
skirtumas yra, tik wa newisi ji girdi, arba nenori girdet, arba neturi galimybiu ji isgirst...
wa taiwa tau... :-D

Noriu prikelti seną temą. :)

Visgi, kokį softą naudojate ? Kažkur skaičiau, jog geriau dainas iš CD paverst į wav formatą ir tada nuėmus varnelę nuo jitter corection įrašinėti, nei tiesiogiai spausti copy cd.

O gal kam teko naudot stebuklingas programas, kur labai lėtai nuskaitinėja, lygina ar klaidų nepadarė ir t.t ?

Nuomonės are welcome :)

Sunku pasakyti ka tai apie reikala , kas liecia klausa.Koznam atrodo savaip, technologija yra siuo klausimu teorija, teisus buvo EXONN , tardamas:
kažkaip man atrodo kad cia sita diskusija toliau jau beprasmiskai wyksta...
manau reziume yra tokia:
skirtumas yra, tik wa newisi ji girdi, arba nenori girdet, arba neturi galimybių ji isgirst...
Gi is neto siusdamas Emule pagalba muzika, primityviai rasydamas Nero ir letu greiciu, manau kokybe ne kazka atsilieki zmogus nuo vis ketinanciu ultrasuper budu isspausti is s.....vaska... :smt020
Arba tobula, arba vistiek atsilieki.....

as tai naudoju paprasčiausia nero... ir dabar kompaktus irašinėju tik perklausimui... jei shuds išmetu jei gėris perku... nes ui kaip skausmiga klausytis grazios muzono su sh kokybe, gal kiti ir perrašinėja su super kokiom programom bet as perrašinėdamas su nero ant 2x greičio visada gaunu prastesni rezultata nei originala. Skirtumas ipač jaučias kai gabale yra tila... paemus orga cd tyla=tyla o ant perrašyto tyla=triukšmas (sąliginis). Bet čia tik mano nuomone. Nu neswarbu...

krc gyrdejau viena ausim kažką apie cd kraštų apipjaustimą po kažkokiu kampu su kažkokiu spec aparatu.... nevatai sumažina atspindžių kiekį ir pagerina kokybę.... bet čia tik viena ausim girdėjau, gal kas girdėjot kanors daugiau? jei tiap tai pasipasakokit...

Senai naudoju juodus verbatimus,nes pries kokius 3metus padariau paprasta eksperimenta is 320kbps MP3 formato per nero irasiau paprasta balta ir juoda muzikini verbatima viska rasiau vienodai minimaliu greiciu, kad juodo kokybe yra geresne girdisi is pirmu garsu :smt020