Aš kartais skaitau ir mane šiurpas ima. Jau ~10 metų gyvuoja šis forumas, o vis dar grybaujama tokiais paprastais klausimais. Kas liečia kondensatorius matinimo grandinėje, jau senai turėjo būti aksiomos:
1. Kondensatorius akumo netaupo, greičiau atvirkščiai, jis atidavęs stiprintuvui maksimalią srovę, iš akumo akimirksniu paprašo atgal. Akumas nesugeba taip greitai atiduoti, bet plokštelės tuo metu byra sėkmingai...
2. Kondensatorius mažiau pageidautinas subui, nei visai likusiai sistemai. Subas pofik, jame mažai informacijos. Bosas žinoma pataps tikslesnis, lygiai kaip ir bendrai pagerės sistemos kokybė.
3. Kondensatorius neatjunginėjamas darbo metu, nes paprasčiausiai jis pats gali nekaip pasijusti. Pakraunamas pajungimo metu, arba stovi pakrovimo/apsaugos įrenginys. Geriausi rezultatai be jokių papildomų lempučių, tiesiai jungiamas lygiagrečiai akumui ir užkraunamas rankiniu būdu per varžą/lemputę.
4. Iš Lietuvoje žinomų, geri yra Brax, visi kiti abejotini (beveik be išimčių). Statistika tokia, kad geriau geras Brax 0,25-05F, nei koks helix 1-2F. Iš mano patirties, 0,25-05F daugiau nei pakankama. Norint galingo subo (nafik, bet vis gi) ko gero reiktų jungti vieną didelį, kad ir lėtaeigį kondensatorių ant pagrindinio + kabelio, o kitą mažesnį, greitą Brax netoli stiprintuvo, kuris pajungtas prie priekinės akustikos.
Šiaip:
1. Žemės rutulio talpa yra 0,7F (na istorija nutyli, kad tai ne elektrolitas ir apie darbinę įtampą)
2. Sistemoje naudojant vidinį galvos stiprintuvą, netoli grotuvo ant maitinimo grandinės pakabinus ~100000 mkF arba didesnį kondensatorių, garso kokybė pagerėja akivaizdžiai.
3. Bet kokio stiprintuvo kokybė labai priklauso nuo maitinimo šaltinio. O tuo atveju, kai maitinimo šaltinis yra 12V, reikalavimai yra dar žiauresni. Iš šito 12V yra gaminama ~60V (+/- 30 V) net ir palyginus nedidelės galios stiprintuvui - pvz 2x50W RMS. Reiškia 1V pulsacija esanti prie keitiklį, pavirs ~5V amplitudės pulsacija po keitiklio, esant idealiam keitikliui (tokių nebūna). Gelbsti keitiklių/stiprintuvų schemotechnika (grįžtamas ryšys), kuri sumažina pulsacijas, tačiau tokia stabilizacija turi ir daug neigiamų pasekmių. Taigi kuo stabilesnis maitinimo šaltinis, tuo kokybiškesnis įtampos keitimas. O garso signalas, tai niekas kitas, kaip tik šaltinio įtampa moduliuota, muzikiniu signalu. Blin kaip viskas paprasta.....
P.S. Kur KTU, VGTU radistai? Negi nei vieno nėra?
Bookmarks