Manau reikėtų nuo esminių dalykų pradėti:

Muzikinis spektras plius minus skirtsomas į keletą dažnių juostų.
1) 10-40Hz Itin žemas dažnis (juntamas daugiau kepenimis negu ausimis)
2) 40-100hz žemas dažnis (visų mėgiamas bum bum)
3) 60-200hz Priešbosis (greitas staigus, smūginis bosas, , labai mėgstamas techno stiliuje)
4) 200-800hz žemi viduriniai dažniai (storas vyriškas žemas balsas)
5) 800-1500hz viduriniai dažniai (paprastia moteriškas vokalas)
6) 1500-4000 aukšti viduriniai (plonytis balsas, labiau jau panašus į spiegimą, gal net ir lėkštės)
7) 4000-13000 aukšti dažniai (lėkštės. skalbaliukai, cikcikai ir pan)
8) 13000-20000 itin aukšti dažniai (labai retai girdimi, ir pasireiškiantys labiau ne instrumentu, o jo sprieskambiu)

Kuo aukštesnis dažnis, tuo reikalingas greitesnis garsiakalbio membranos judėjimas, tad natųralu, kad didelis ir sunkus garsiakalbis negali atkurti aukštų dažnių ir atvirkščiai. Žemam dažniui reikia "masės" ir didesnio oro kiekio, ko negali mažas garsiakalbis. Filtrai šioje vietoje yra skriti tam, kad kiekvienas garsiakalbis atliktų jam skirtą darbą. Pvz jeigu pasidomėtai atskirai parduoadamais garsiakalbiais, pamatytum,. kad prie jų būna nurodyta kuriame dažnių diapazone jei gali dibti.

iš esmės tos dažnių juostos yra pasiskirsčiusios taip:
Žemadažnis: 1 ir 2 grupės

toliau priklauso ar komponentinė sistema dvijuostė ar trijuostė:
Dvijuostėje:
Priešbosis (paprastai jo vaidmenį atlieka 16cm garsiakalbis) 3,4,5,6
Aukštadažnis (tas mažiukas kur aukštai) 7,8

Trijuostėje:
Priešbosis (jeigu naudojamas 20 ar daugiau cm) 2,3
Vidurinių dažnių garsiakalbis (priklausomai nuo situacijos 8-13cm) 4,5, (6)
aukštadažnis: (6), 7, 8


tai ką parašiau nėra absoliučiai nekintanti tiesa, nes trijuosčių sistemų yra su 16cm priešbosiu, yra aukštadažnių grojančių nuo žemai ir taip toliau ir panašiai. čia ką pateikiau yra daugiau mažiau bendros gairės, ir nors jose daugybė išimčių, į jas gal reikėtų gilintis
kiek vėliau


P.s. kolegos pataisykit jeigu kur nusišnekėjau