Net ir gudri višta šikną įsidilgina, bet: garantuoja minimaliausias išlaidas, mažiausius spalvinimus bei mažiausiai įneša papildomų iškraipymų. O jų turime daug - harmonikos, faziniai iškraipymai, impulso frontų gadinimas, intermoduliaciniai... Maža to, visi iškraipymai yra priklausomi nuo dažnio. Esant ilgam signalo keliui (o ypač naudojant operacinius stiprintuvus) vienintelis problemos iškraipymų mažinimo būdas yra neigiamas grįžtamas ryšys (nieko naujo, 1937 metų patentas) ir jis tipiškai siekia daugiau kaip -60 dB. Jau apie 1980 buvo plačiai kalbama įvairiose auditorijose. Rusiškai kalbantiems vertėtų pasiskaityti N.Suchovo, P.Zuevo straipsnius. Angliškai skaitantys gali pasieškoti internete, informacijos daugiau nei pakankama. Siekiant kokybės geriausiai naudoti paprastas schemas, su minimaliu kaskadų skaičiumi ir kaip galima tiesiškesnius elementus.
Apskritai, pvz operacinis stiprintuvas netinkamas garso traktui, šio stiprintuvo paskirtis yra automatizavimo grandinės. Na bet sakykim protingai naudojant galima užsimerkti. Geras pavyzdys Quad 405, nors iš principo jis paprastutis.
Čia kažkur praslydo mintis, kad visas pasaulis daro taip, reiškia gerai. Nieko gero tai nereiškia - gamintojai visų pirma kelia technologiškumo, bei schemos pakartojamumo klausimą, dėl to plačiai naudojami operaciniai stiprintuvai, gilus neigiamas grįžtamas ryšys. Marketingui reikia daug parduoti, dėl to gaminami blizgantys automobiliniai garsiakalbiai su 3mm magnetiniais plyšiais, mažu jautrumu. Stprintuvai su kičiniu dizainu, didžiuojamasi dideliais ferito žiedais bei gausybe tranzistorių išėjime, daugybe operacnių fitruose. Kaip vaistas brukami procesoriai, kad būtų per 10 minučių galima pakoreguoti bet kokios sistemos problemas. Vskas paprasta. Hi-end yra tik marketingo išmislas, dažniausiai po visu tuo slypi kičas. Mėgėjai pasimauna ant šio viruso ir aklai kopijuoja brangius modelius.
Vėl go, rusiškai kertantiems čia gana aiškiai daug kas paaiškinta.
Bookmarks