Žėkit ką pavyko rasti:



Atlikus bandymus ( Bandyme dalyvavo desimtis audio filu ir zurnalistu) su stacionaria HI-End audio aparatura (Bendra verte buvo 46 tuks. lt) Data CD is vis netestavome nes jie ir yra skirti only for DATA. Testas buvo atliktas pries pusantru metu, su tuo metu i Lietuva importuojamais CD R skirtais only for AUDIO DATA!

Toliau pateikiu kap vikas buvo vykdoma! Beja jau 1.5 metu naudoju vien tik Verbatim audio CD-R Live it ( juodas vinyl dangalas)

Pirmasis Lietuvoje CD-R bei Audio CD-R įtakos muzikinių įrašų skambėjimui palyginamasis testas

Testuojami duomenų perrašymui skirti CD-R diskai:
Nr.1: EMTEC Audio CD-R, 74 min., (CD-R MAXIMA Digital Audio, For Music Only“) Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, lengvai persišviečia.
Nr.2: EMTEC CD-R 700MB 80 min., („32x, CD-R High Performance, High Speed“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, persišviečia.
Nr.3: SKY Audio CD-R, 80 min., („audio CD-R For Music Recording“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, nepersišviečia.
Nr.4: PRINCO Audio CD-R, 80 min., („Digital Audio“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, persišviečia tik per reklaminius užrašus.
Nr.5: SONY CD-R, 700MB („1x-32x Compatible, Supremas“). Darbinė pusė –žalsva, persišviečia tik per reklaminius užrašus.
Nr.6: VERBATIM Audio CD-R, 80 min., („Crystal, Metal AZO“, MusicLifePlus“). Darbinė pusė – mėlyna, nepersišviečia.
Nr.7: SONY Audio CD-R, 80 min., (CRM80CRY, ginger 80“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, nepersišviečia.
Nr.8: SKY (be užrašų, be dėžutės). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, lengvai persišviečia.
Nr.9: FUJIFILM Audio CD-R, 80 min., („for consumer“). Darbinė pusė – žalia, nepersišviečia.
Nr.10: PRINCO (be užrašų, be dėžutės). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, lengvai persišviečia.
Nr.11: FUJIFILM CD-R 700MB, („1-40x Multispeed“). Darbinė pusė – sidabriškai žalsva, persišviečia tik per reklaminius užrašus.
Nr.12: VERBATIM Audio CD-R, 80 min., („cd-r music, Metal AZO for Music use“, juodas paviršius). Darbinė pusė – mėlyna, nepersišviečia.

Testavimo metodas
Perklausomas 60 sek. trukmės originalaus įrašo fragmentas, po to - testuojamame CD-R šio įrašo fragmentas. Po to – vėl 60 sek. trukmės originalaus įrašo fragmentas, po to – kitame testuojamame CD-R šio įrašo fragmentas. Ir t.t. Įrašų klausomasi „aklu metodu“, nežinant gamintojo, bei pastoviai keičiant kompaktus.
Testuojamo įrašo perklausos metu pažymimi įspūdžiai apie įrašo skambėjimo pasikeitimą, lyginant su originalu.

Teste naudojami muzikos įrašai
Įrašams panaudoti geriausi tiek aparatūros, tiek konverterių sulyginimo testams naudojami įrašai, kurių dalis įtraukta į automobilinės garso aparatūros skambėjimo įvertinimo varžybų metu rinkinius (pagal IASKA) – klasika ir džiazas. Taip pat kitų žanrų muzikos (bliuzo, klasikinio roko, pop) elementarūs originalūs įrašai, įskaitant Lietuvos atlikėjų („Empti“ ir „Pelenai“).

Įrašo skambėjimo pasikeitimo kriterijai
Kriterijai sudaryti remiantis ilgalaike įvairių palyginamųjų perklausų praktika, testuojant skirtingus garso aparatūros komponentus.
Vertinimo balai – „baudos taškai“ - 5. Kuo daugiau balų – tuo didesnė kopijos įtaka originalui, tuo labiau perrašomas CR-R diskas netinka muzikos kopijavimui.Vertinimo balų komentarai:
0 –„nepasikeitė“: skirta atvejams, kai be jokios abejonės įrašas atitinka originalą.
1 –„lyg ir pasikeitė“: skirta atvejams, kai abejojama dėl 100% kopijos atitikimo.
2 –„pasikeitė“: kai 100% neabejojama dėl įrašo pasikeitimo, lyginant su originalu.
3 –„ryškiai pasikeitė“: kai pasikeitimo neįmanoma nepastebėti, arba „120%”.
4 –„sugadino“: kai įrašas iškreipia originalo tūrinį.

Įrašo metodas
Muzikiniai įrašai daryti vienu metu visuose testuojamuose kompaktuose, 2002.XI.24d, skaitymui ir rašymui naudojant kompiuterinį CD-RW įrenginį TEAC CD-W516EB. Naudota programa – „NERO Burning Rom“, versija 5578. Įrašai iš originalaus CD perkelti, naudojant „NERO Burning Rom“ algoritmą „Save track“, su įjungtu „Jitter Correction“, skaitymo greitis – „1x“.
Įrašai atlikti naudojant „NERO Burning Rom“ algoritmą „Burn Audio CD“, įrašymo greitis – „4x“.


Perklausos komentarai
Originalūs CD įrašai, atkuriami su minėta aparatūra, sugeba įtraukti į muziką. Kartais nesinorėjo stabdyti įrašo, tačiau testas yra testas.
Pirmas kūrinys buvo Nr.2 (klasikinė muzika). Ausiai, nepratusiai prie tokios dinamikos ir instrumentų įvairovės teko greitai priprasti. Pirma dalis praėjo įdomiai ir rezultatyviai: skirtumai buvo fiksuojami.
Varinės lėkštės kartais tapdavo skarda, intensyvus bei greitas mušimas lazdelėmis susiliedavo į vientisą metalinį šniokštimą, tuo metu kažkur prapuldavo skambinimas varpeliais (arba nepradingdavo). Smėliukas, smėliukas, smėliukas... Arba net purviukas.
Varijuojant instrumentams, kai keisdavosi jų kiekis ir grojimo intensyvumas, ausis imdavo gožti vidutiniai dažniai. Piano: vidutiniai ryškesni (dauguma „paprastų CD-R), forte – dingsta erdvė, instrumentai kažkaip priartėja, muzikinė masė susispaudžia. (Kodėl???)
Žemi: dažnas atvejis, kad „stebuklingu būdu“ išryškėja garsai, artimi „baubimui“. Jei per originalo klausymą jų nėra, vadinasi – kaltas tik CD-R. Tokių – daugiau kaip pusė. Keista, kai kuriais atvejais pačių žemiausių registre esantys garsai kartais likdavo nuskriausti: ausys ausimis, bet ir net pats žemų garsiakalbis mažiau vibruodavo. O tai jau, atleiskit, nebe išankstinių nuostatų ar ausų haliucinacijų, kiek daugiau akių reikalas.
Antroje dalyje buvo klausomasi Jello, vėliau – ACDC.
Įspūdžiai – panašūs. Jei instrumentų mažiau, o įtaka – yra, tai ji labiau pastebima (čia matyt – paradoksas), arba jos nesijaučia išviso (kai lygini kai kuriuos geriau skambančius CD-R tarpusavyje, tačiau ne su originalu. Nuo originalo vis viena jaučiasi skirtumas). Ypač krito į ausis ACDC „nešvarumo“ maskavimas: kai kurie CD-R tarsi stebuklingai išvalydavo įraše esančius triukšmus, tuo tarsi „pagerindami“ patį originalą. Pavyzdžiui, grojant gitarai, originale aiškiai girdėjosi surdinos (spyruoklės) būgne virpėjimas. Jei tai vertinti kaip trūkumą (per daug tikslus atkūrimas, šiukšlė) – viskas tvarkoje, jei tai pašalina garso režisierius. Jei jau kalbame apie apie CD-R įtaką, na atleiskite: kaip sakoma, „pylė vandenį ir išpylė vaiką“... Kalbant apie kitus niuansus, kur trumpa, ten – trūksta. Jei spyruoklės nėra, tai ir vidutiniai pabrėžti, ir tas pats baubesys, ir būgno atakos silpnesnės (o čia dėl ko?), ir balsas kitoks. Gal kam ACDC pagražinimas ir patiktų. Bet jei – ne? O kaip tada dėl kitų įrašų. Gal irgi tegu pagražina?
P.S. Vitražas irgi stiklas, tik per jį žiūrint, vaizdelis visada tas pats...



NUO TESTO ORGANIZATORIŲ

Testo atsiradimo priežastys
1 priežastis: beveik visi kalbinti CR-R pardavėjai, taip pat jų vadovai iki šiol nežino, kuo gali skirtis Audio CD-R nuo CD-R, išskyrus kainą ir pavadinimą.

2 priežastis: beveik visi kalbinti PC vartotojai, taip pat apskritai garso aparatūros – tiek buitinės namų, tiek automobilinės – iki šiol nesusimąstė, kad tokia garso iškraipymo problema, perrašant muziką į CD-R, egzistuoja, ir ar ji – tikrai problema (kad girdisi skirtumai tiek, kad verta į juos kreipti dėmesį).

3 priežastis: kai kurie kalbinti tikroviško muzikos atkūrimo – klausymo (o koks dar kitas gali būti?) mėgėjai, taip pat tikroviško muzikos atkūrimo aparatūros pardavėjai įsitikinę, kad bet koks perrašymas muzikinę informaciją sugadina nebepataisomai, kas jaučiasi be didelių pastangų. O ar tai nors kiek priklauso, taip pat kiek tai priklauso nuo CD-R gamintojo ar CD-R paskirties – nuomonės neturi.

4 priežastis: UAB TERCIJA, rūpindamasi savo klientais – elementarios automobilinės HiFi VDO garso aparatūros pirkėjais – vartotojais, nutarė įnešti aiškumo: visgi ar galima apčiuopti (menamus) esamus skirtumus tarp originalo ir tokios kopijos, klausant įrašų, darytų populiariausiu Lietuvoje būdu – per PC CD-RW įrenginį, bei klausant per neperdaugiausiai kainuojančią, bet gana tiksliai atkuriančią automobilinę VDO HiFi aparatūrą.

Įrašų parinkimas
Testams įrašai buvo parinkti neatsitiktiniai, bet tie, kurie geriausiai leistų pasiekti testui skirtų tikslų įgyvendinimą. Būtent:
A) 1 ir 2 takeliai: simfoninio orkestro kūriniai, kuriuose ypač gausu instrumentų. Instrumentai naudojami įvairiomis kombinacijomis, vieni kitus kartais goždami. Mažiausia atkūrimo aparatūros paklaida, t.y. jei aparatūra nors kiek įtakoja skambesį, tą įtaką nesunku išgirsti. Be to, muzika skamba visame girdimame dažnių diapazone, ir jei kopija nors kur įneša pokytį, jį nesunku (?!) išgirsti (jei atidžiai klausai).
B) 3 takelis: choras. Leidžia vertinti reljefiškumą, garsų susiliejimą ar atitinkantį originalą jų atskyrimą. Jei jau reljefiškumas jaučiasi originale, bet kokia įtaka (susiliejimas) jaučiamas kopijoje.
C) 4, 5, 6 takeliai: kaip A) ir B), tik papildomai parodo įtaką (arba jos nebuvimą) kitų žanrų muzikos skambėjimui.
D) 7-15 takeliai naudoti kaip šiuolaikinės muzikos pavyzdžiai, kurių įrašams buvo keliamas tik toks uždavinys: instrumentų, natūralių bei sintetinių skambėjimo efektų įvairovė, nors kiek pakankamai jaučiamas scenos buvimas įraše, bei įvairūs pačių įrašų įrašymo būdai (skirtingai naudojama kompresija, kanalų atskyrimas bei suplakimas, pn.).




Neoficialaus testo rezultatai bei jų komentarai
Testas atliktas, klausant skambėjimą per Hi End lygio (mažmeninė kaina - apie 46000 Lt) buitinę aparatūrą.
Principas: pastebėjus aiškų skirtumą tarp to paties gamintojo Audio CD-R bei „paprasto“ CD-R skambėjimą, testuoti tik įvairių firmų Audio CD-R. Po keletos testų buvo atskirti „autsaideriai“, detaliau ir ilgiau testuojami „lyderiai“. Po keliasdešimt įvairių žanrų muzikos perklausų, rezultatai tokie:
1 vieta: Verbatim Audio CD-R (su juodu CD dangalu)
2 vieta: Sony Audio CD-R ir Princo Audio CD-R
3 vieta: Verbatim Audio CD-R (su sidabrišku CD dangalu)
4 vieta: Sky Audio CD-R ir Emtec Audio CD-R

Komentarai. Nuo OR skiriasi visi be išimties kopijuoti CD-R. 1 vietos laimėtojas bet kuriame žanre skamba arčiausiai originalo. Kai kuriais atvejais sunkoka palyginti 1 ir 2 vietos laimėtojus..
2-4 vietų laimėtojai skamba apylygiai, tačiau skirtingai. Galimas dalykas, kad kai kuriems stiliams mažiausiai įtakos turės būtent 4 vietoje esantis, ir atvirkščiai, 2-os (bet ne pirmos).
[size=18px][/size]