newienodas garsekalbiu atstumas nuo klausytojo

[Aiwaras]

Sweiki, niekada nemaciau wiesai iskeltos sitos problemos. Sawaime aisku, kad garsekalbiai nuo klausytojo, automobily, nutole newienodai. Man atrodo, kad del to scena turi buti negera. Kokiu priemoniu imamasi siam trukumui pasalinti? ir ar to imamasi besalygiskai wisada? ar tarkim tik brangiom sistemom?

[Tadas B]

nors ir nieko neismanau, bet ivertines garso greiti daryciau isvada jog puse metro dideles reiksmes neturi

[Aiwaras]

mintis logiska, bet wistiek laukiu nuomoniu.

[Gincė]

nors ir nieko neismanau, bet ivertines garso greiti daryciau isvada jog puse metro dideles reiksmes neturi

Garso greitis tai garso greitis ,bet visos nelaimės (o gal kam ir laimės) automobiliniam garse būtent dėl to pusės metro skyrtumo. Su visokiais atspindžiais galima kovoti arba pasitelkti juos į pagalbą (derinant sceną) ,bet tas vairuotojo ar keleivio vietos skyrtumas nuo automobilio centro gadina visą reikalą. Vienas iš daugelio sprendimų yra montuoti akustiką į kikpaneles. Bet nevisur įmontuosi (rasi vietos) ir ne visur tiks (gali uždengti panelė ir kt) ....

[Robertas-G]

skirtingi atstumai tarp klausytojo ir garsiakalbiu daro tokia beda, kad atsiranda faziniai iskraipymai... tas pats garsas is skirtingu garsiakalbiu ateina skirtingu metu... nors tas laiko skirtumas ir labai nedidelis, rezultate atrodo tarsi garsas praranda kokybe, atsiranda kazkoks "muilas" ir panasus dalykai... lengviausia su sia problema kovoja procesoriai, bet juos naudojant atsiranda kitos bedos...

[Artūras-M]

nors ir nieko neismanau, bet ivertines garso greiti daryciau isvada jog puse metro dideles reiksmes neturi

Tai dabar gali manyti iš naujo. Fizika labai negailestinga - visi to paties dažnio virpesiai klausytoją turi pasiekti iš to paties kaip galima mažesnio taško. Priešingu atveju rezultatai yra neprognozuojami. O įtaką daro ir 1 cm, jeigu kalbam apie vidutinių ir aukštų garsiakalbių suvedimą....

[Artūras-M]

lengviausia su sia problema kovoja procesoriai, bet juos naudojant atsiranda kitos bėdos...

Nieko jie nekovoja, jie tik užmaskuoja. Nori gero garso - apsieik be procesorių.

[Artūras-M]

Garso greitis tai garso greitis ,bet visos nelaimės (o gal kam ir laimės) automobiliniam garse būtent dėl to pusės metro skyrtumo.

Šalia sklidimo greičio aplinkoje, bet kuri banga dar turi keletą gana svarbių parametrų : tai bangos ilgis, frontų augimo-slopinimo greičiai ir panašios smulkmenytės

[Tadas B]

nors ir nieko neismanau, bet ivertines garso greiti daryciau isvada jog puse metro dideles reiksmes neturi

Tai dabar gali manyti iš naujo. Fizika labai negailestinga - visi to paties dažnio virpesiai klausytoją tueri pasiekti iš to paties kaip galima mažesnio taško. Priešingu atveju rezultatai yra neprognozuojami. O įtaką daro ir 1 cm, jeigu kalbam apie vidutinių ir aukštų garsiakalbių suvedimą....

kazkodel manau kad 1cm tikrai nieko nekeicia, o gerbiamo Arturo-M pamoksla pavadinciau audiofilizmu :lol:

[Robertas-G]

oi nieko bendro cia su audiofilizmu nera... pasinaudoji tam tikrais prietaisais ir pamates skirtumus supranti esme...

[Artūras-M]

kazkodel manau kad 1cm tikrai nieko nekeičia, o gerbiamo Arturo-M pamoksla pavadinciau audiofilizmu :lol:

Ačiū už pagarbą, tačiau patikėk, keičia ir net labai. Tik ne ta prasme kaip tau atrodo. Esmė yra interferencijose kai du tie patys garsiakalbiai atkuria tą patį signalą. Suprantu kad daug kam tai atrodo iešojimas smegenų ten kur jų nėra, tačiau ...
Audiofilizmu sergu, tačiau tai mano duona, gal atleis Tauta

[Aiwaras]

Na sumasciau, kad cia yra ir dar wiena didele beda. Garsas klausytoja pasiekia ne tik skirtingu metu bet ir skirtingu garso lygiu, tolimesnis turi buti prislopes. Ko imamasi del sitos bedos? ar pakoreguojmas balansas ar artimesnis garsekalbis slopinamas warzom? ar kaip kitaip?
Kaip geriausia spresti sias dwi problemas: laiko ir garso lygio neatitikima?? Pradziai uzteks ir pagrindiniu budu, y interferencija, faziu posukius atsispindejus galim demesio nekreipti. :wink:

[Svajūnčikas]

Na sumasciau, kad cia yra ir dar vieną didele beda. Garsas klausytoja pasiekia ne tik skirtingu metu bet ir skirtingu garso lygiu, tolimesnis turi buti prislopes. Ko imamasi del sitos bėdos? ar pakoreguojmas balansas ar artimesnis garsekalbis slopinamas warzom? ar kaip kitaip?
Kaip geriausia spresti sias dwi problemas: laiko ir garso lygio neatitikima?? Pradziai užteks ir pagrindiniu budu, y interferencija, faziu posukius atsispindejus galim dėmesio nekreipti. :wink:

Paprasčiausias būdas, tai ieškoti tinkamo aukštadažnio pasvirimo kampo manau..... t. y. sureguliuoti kryptingumą.

[Artūras-M]

Kaip geriausia spresti sias dwi problemas: laiko ir garso lygio neatitikima?? Pradziai užteks ir pagrindiniu budu, y interferencija, faziu posukius atsispindejus galim dėmesio nekreipti. :wink:

Laiko neatitikimą gali ignoruoti, jeigu ignoruoji interferencijas
O signalo lygį gali reguliuoti avržomis ant vidurių ir aukštų garsiakalbių. Tik varžos turi būti jungiamos dalikliu, o netik nuosekliai garsiakalbiui. Priešbosis varžomis neslopinamas.

[Aiwaras]

Laiko neatitikimą gali ignoruoti, jeigu ignoruoji interferencijas

aisq

O signalo lygį gali reguliuoti avržomis ant vidurių ir aukštų garsiakalbių. Tik varžos turi būti jungiamos dalikliu, o netik nuosekliai garsiakalbiui. Priešbosis varžomis neslopinamas.

O pagal ka orentuotis kiek db slopinti? pagal klausa? ar toks slopinimas kenkia kokybei? jei taip tai ar dauk?[/quote]

[Artūras-M]

O pagal ka orentuotis kiek db slopinti? pagal klausa? ar toks slopinimas kenkia kokybei? jei taip tai ar dauk?

Lengviausiai yra išsimatavus dažnuminę ir tada nuspręsti kiek slopinti. Priešingu atveju reikia patirties, kad iš klausos nustatyti kiek dB reikia paslopinti. Kokybei kenkia bet koks slopinimas, tačiau dagiau kenkia nereikalingas kažkurios juostos pakilimas

[Tadas B]

ka jus cia tiek ilgai mastot!!!
1. Islupat priekines sedynes
2. islupat vaira, pedalus
3.Istatot viena sedyne per viduri ir likusius pricindalus
4. garsas vienodai pasiekia jus be interferenciju ar dar ten kazkokiu nesklandumu
sekmes

[Aiwaras]

O pagal ka orentuotis kiek db slopinti? pagal klausa? ar toks slopinimas kenkia kokybei? jei taip tai ar dauk?

Lengviausiai yra išsimatavus dažnuminę ir tada nuspręsti kiek slopinti. Priešingu atveju reikia patirties, kad iš klausos nustatyti kiek dB reikia paslopinti. Kokybei kenkia bet koks slopinimas, tačiau dagiau kenkia nereikalingas kažkurios juostos pakilimas

Ta prasme pirma praleidziam pilna juosta vieno kanalo poto praleidziam kito. tuo metu su mikrafu ismatuojam daznumine charakteristika ir tas dvi charakteristikas lyginant reikia spresti kiek ir kuriam diapazone slopinti. teisingai supratau?

[Artūras-M]

Ta prasme pirma praleidziam pilna juosta vieno kanalo poto praleidziam kito.

Geriau matuoti iš karto abiejų kanalų suminį signalą

[Aiwaras]

bet tai kaip as suprantu mums reikia slopinti tik arciau esanty kanala iki toliau esancio lygio. Tad del to turiu zinot ju daznumines charakteristikas atskira. Ar as cia ne taip sita reikala suprantu? Ta prasme jug mes jau cia laikome, kad musu daznumine charakreristika daugiau maziau kiekwieno kanalo atskirai yra lygi ir mums tik reikia artimesnio kanalo ja wisa nuleisti zemiau iki tolimesnio.

[Artūras-M]

bet tai kaip as suprantu mums reikia slopinti tik arciau esanty kanala iki toliau esancio lygio.

Tam yra tokia funkcija kaip „balance“ Šiaip, reikia vengti nevienodo kanalų spektrinio balanso. Galima užsirauti ant didelių nesklandumų.... Tipiškai automobilyje vairuotojo vieta ir taip gaunasi geresnė nei keleivio...

[Aiwaras]

Na sumasciau, kad cia yra ir dar vieną didele beda. Garsas klausytoja pasiekia ne tik skirtingu metu bet ir skirtingu garso lygiu, tolimesnis turi buti prislopes. Ko imamasi del sitos bėdos? ar pakoreguojmas balansas ar artimesnis garsekalbis slopinamas warzom?
:wink:

uztai ir klausiau ar balansu ar kaip, nes turejau omeny ne tam tikro dazniu diapazono iskilima, o wiso artimesnio kanalo iskilma wirs tolimesnio.
na dabar supratau, kad del sios problemos nereikia imtis kaskokiu kosminiu "vaistu", o tiesiog pasileisti testiny CD ir susireguliuoti balansa. :-D
Del atkuriamos dazniu juostos lyginimo su dalikliais jau zinojau tik kai pasakei pagalwojau, kad cia ir wisa artimesne juosta tokiu budu slopina instaliatoriai.

[Aiwaras]

O kokia ytaka scenai daro toks centro perkelimas balancu? ar wisa scena yra taisyklingai perkeliama y wiena puse? ar jos ribos islieka ten pat, bet jos centras pasislenka y sona tai sugadindamas ja. ar dar kaip?

[Artūras-M]

O kokia ytaka scenai daro toks centro perkelimas balancu? ar wisa scena yra taisyklingai perkeliama y vieną puse? ar jos ribos islieka ten pat, bet jos centras pasislenka y sona tai sugadindamas ja. ar dar kaip?

Tipiškai ribos scenos išlieka, vaikšto centras

[Aiwaras]

O kokia ytaka scenai daro toks centro perkelimas balancu? ar wisa scena yra taisyklingai perkeliama y vieną puse? ar jos ribos islieka ten pat, bet jos centras pasislenka y sona tai sugadindamas ja. ar dar kaip?

Tipiškai ribos scenos išlieka, vaikšto centras

Tai cia man persasi mintis, kad apskritai tas artimesnio kanalo slopinimas balancu sieken centra perkelti pries sawe yra klaidingas, nes Mes wisos scenos nepaslenkam ir taip neatsiduriam sales centre, o ta scena iskreipiam ir dirbtinai labai siusiaurinam viena krasta. Moralas butu, kad muzikos klausymas masinoje yra ymanomas tik sedint saleje y kaire nuo centro arba kitais zodziais kai tau scenos centras is desines.

[Artūras-M]

Tai cia man persasi mintis, kad apskritai tas artimesnio kanalo slopinimas balancu sieken centra perkelti prieš save yra klaidingas, nes Mes wisos scenos nepaslenkam ir taip neatsiduriam sales centre, o ta scena iskreipiam ir dirbtinai labai siusiaurinam viena krasta. Moralas būtų, kad muzikos klausymas mašinoje yra ymanomas tik sedint saleje y kaire nuo centro arba kitais zodziais kai tau scenos centras is desines.

Mašinoje, sėdėdamas vairuotojo vietos tu neperkelsi kairio scenos krašto į lauką dar metrą už mašinos ribos Teoriškai tai gal dar ir galima būtų, tačiau praktiškai nelabai. Kaip matau, ne tik teisėjai grybauja vertindami scenos centrą... Centru yra laikomas geometrinis vidurys tarp kairio ir dešinio scenos krašto. Tipiškai mašinoje tai yra zona ties veidrodėliu. O pasistatymas priešais save yra iš principo neteisingas, nes tokiu atveju centras yra vertinamas kaip pasislinkęs

[Aiwaras]

Ta prasme scenos centras yra ties masinos weidrodeliu kaip taskas? o ne kaskokia tiese ar plokstuma turinti didesnes ribas?

[Artūras-M]

Ta prasme scenos centras yra ties masinos weidrodeliu kaip taskas? o ne kaskokia tiese ar plokstuma turinti didesnes ribas?

Idealiu atveju, centras yra artėjantis į tašką.

[Aiwaras]

Na ir kai sukam balancia tarkim y kaire puse mes siaurinam scenos kairiaja puse t.y. wertikali plokstuma einanti per centra isilgai masinai, slenkasi y kaire puse taip "spausdama" ten esancius atlikejus ir retindama desne puse. Ir kaip pawyzdy galim paimti, kad orkestro atlikejai jau nebebuna tose wietose kaip buwo yrasinejant kuriny realybeje.
Na ta prasme as noriu tawo patwirtinimo arba paneigimo, kad neina padarti taip, jog scena persikeltu y kaire ir taip wairuotojas atsidurtu pries jos centra. Ir mums wisuomet tenka klausant muzika masinoje sedeti kaskurioje puseje pries scena.
Matai man kaskaip susiformawes toks nuostatas, kad ideali scena tai ta kai tu esi pries scenos centra, o ne y sona nuo jos. Aisku dar prie wiso idealumo tri buti ir jos taisyklinga geometrine forma. Ir wisi profai visada suformuoja scenos centra pries vairuotoja, bet kaip matai klystu. Reikai ziureti ja pagal masinos geometrija, o ne klausytoja.

[Artūras-M]

Mašina pilna kompromisų. Galima centrą pasidaryti ir prieš save, tam yra laiko korekcijos, balansas ir etc. Tačiau ko gero visada gausi sceną asimetrišką. O jeigu gausi ir simetrišką, tai skambėjimas bus artimas monofonijai... Čia kai gauni centrą ties save, kairį kraštą ties lango kampu ar šiek tiek lauke, o dešinį kraštą kažkur ties mašinos veidrodėliu. Čia minima Gincės mašina yra geras pavyzdys, kaip nereikia mylėti procesorių. Jo mašinoj yra fantastiškai išreikštas centras, gerai skamba visi tecniniai testinio disko takeliai. Tačiau klausant realų muzikinį įrašą, turim labai siaurą sceną ir labai daug atspalvių. Reikia rinktis protingą kompromisą kam atiduodi prioritetus - ar normaliam gyvam skambėjimui, ar teisingai pozicijai ir fokusavimui. Aš už gyvą skambėjimą