niekas cia neminejo kad pats lazeris genda, o greiciau devisi pats lesiuko judinimo mechanizmas (jis stovi ant ant spyruokliu, judina ji elektromagnetas, jei neklystu). Zinoma gamintojas nezioplas, pritaike ta visokiom apkrovom. Kalba eina apie greitesni devejimasi, o ne apie gadinima. Tarkim imu cia kaip pavyzdi: leki 150 prancuzijos autostrada (geriausi keliai kuriais teko vazinet) ir kokiu nors zvyrkeliu tokiu pats greiciu. Klausimas kur greiciau devesis masinos amortizatoriai? Atsakyma manau visi zinome. Turime apdriskusi diska: lazeris vaziuoja link disko centro. Fokusuojamas, stengiantis pagauti pirmaji bita nuo kurio prades skaityti takeli. Kaip zinome pats irasas gludi ne virsutiniame sluoksnyje (jis yra apsauginis), o apatiniame ten slypi informacija (realiai tu sluoksniu yra daugiau). Jei diskas nesubraizytas viskas puikui elektromagnetas lesiuka laiko vienoj padeti per visa disko skaitymo cikla, spyruokles (amortizatoriai) apsorbuoja vibracijas. Skaitydamas nedaug subraizyta diska, lesiukas jau daugiau juda, stengdamasis "pagauti" pirmaji bita, jie papuola ant didelio "klecko" tada girdime pesokinejima - lesiukas nesustodamas vazineja aukstyn - zemyn eiskodamas trukstamos vietos, kol patys neperjungiame kitos dainos. O tas lesiuko fokusavimo laikas labai jau neamzinas, gali ir taip atsitikti kad po metu jau teks vezt pas meistrelius. Kas liecia mp3 tai ten dar eina mp3 dekodavimo cipsetas, ir ar jis kazkuo zulina lazeri velniai zino, nebent ieskant iraso, lazeris vaziuoja iki playlisto vietos, po to ieskodamas failo pradzios. Ir siaip kiek priziuresit grotuva tiek jis tarnaus. Ta va kuriem prastai grotuvas skaito diskus: nusivalykit lesiuka ir prizmes (spiritu) prailginkit tarnavimo laika.