Yra rekomenduotinas standartas ir jis įvestas apie 50 pereito amžiaus metus, kai kalbama apie tikrovišlką muzikos pereteikimą. Tuo metu buvo nuspręsta, kad sistema turi atkurti 16Hz→16kHz dažnių diapaziną su minimaliiais nukrypimais, pageidautina +/- 3dB. Tie 3 dB yra ne iš oro traukti. Tokie standartai buvo taikomi rimtiem kino teatram, koncertų salėm ir tt. Praktiškai yra daryti tyrimai ir nustatyta, kad normalus žmogus nelabai jaučia 4 dB dažnuminių nukrypimų, tuo tarpu ekspertas įkanda 2 kartais ir mažiau. Taigi paimtas vidurkis → 3 dB. Šiaip sistema turi sugebėti atkurti tos patalpos kurioje buvo įrašyta aplinką. Jeigu ne, reiškia sistema kreiva. Čia žinoma maksimalistinis atvejis, tačiau jeigu drįstam paminėti sąvoką Hi-End, tai jau ir galvokim apie garsą tokį koks yra o ne dzinguliukus, kaip kad Robertas-G...."Artūras S" rašė čia:
Bookmarks