Audio cd muzikos kokybe

[Artūras-M]

na kaip supratu klausai tik originaliu kompaktu, o apie visa kita esi susidares nuomone nekokia. tai vat dar karta tau siulau, duok man koki tik nori savo originalu kompakta, o as tau ji iskepsiu i cd-r diska ir padarysim blind test'a [turesi atskirt kuris cd groja nematydamas ka idejau i grotuva]

Manau geroj sistemoj originalą atskirs apie 70-80% klausančių. Panašūs testai jau yra daryti, taip kad ginčytis ir iš naujo lyg ir nėra įdomu. Skirtumui yra daug priežasčių - nuskaitymo įrenginio klaidos, jiteris, kepimo klaidos, balvankės kokybė. Tai yra kaip ir neišvengiama. Jeigu turi namie vidutinišką grotuvą ir vidutinišką sistemą, pasibandyk užsidėti grotuvą ant didelės žurnalų krūvos ir prispausk analogiška žurnalų krūva. Sakykim 10+10 kg. Tada pasiklausyk. Jeigu skirtumo neišgirsi, manau toliau diskutuoti nelabai verta.
Flac, Ape formatai yra geri, teoriškai jie turėtų muzikai įtakos nedaryti, tačiau procesorinių klaidų mes negalim atmesti, koregavimo metu dėl maitinimo įtampos šiukšlės bitas gali būti permestas ne į tą bloką. MD5 suma išliks ta pati, tačiau rezultate keičiant iš kodo į analogą galim gauti kažką juntamo. Prietarai, tačiau aš stengiuosi du kart nekonvertuoti iš vieno formato į kitą, sąžinė ramesnė

vienintelis priezastis del ko gali skirtis originalus cd nuo zmoniskai irasyto cd-r yra "jitter" [pasigooglinkit, nepajegsiu apie ji ce visko isdestyt]. kas del originaliu kompaktu, taip jie presuojami, bet pats tas presavimo sablonas, daznai buna nuo cd-r kompakto padarytas [kartu su "jitter"]

Ne tik. Pagrindinė priežastis ko gero yra nuskaitymo tikslumas ir balvankės/įrašančio lazerio kokybė. Savo laiku dariau bandymus - perašymas į RW diską buvo praktiškai nejaučiamas, į R visuomet subtili viršūnėlė papjauta. Blogiausi buvo ACME kompaktai. Beje, paprasti Verbatim taip pat ne stebuklas. Mano įsitikinimu, mažiausiai žalos yra darant disko imidžą, o ne skaidant į wav ar kažką panašaus.
Beje, skiriasi nuo originalo ir įrašytas CDR ir su specializuotu įrenginiu. Taip kad vieną perrašymą galim toleruoti, tačiau kelis kart perrašant originalas >> kopija1 >> kopija 2 >> kopija3 jau bus ir kurčiam girdima...
Jeigu rimtai darant kopijas, CDROM reiktų traukti lauk iš kompo, užmaitinti atskiru maitinimu, tvirtinti ant kokio sunkaus pagrindo su amortizatoriais ir tada dirbti. Nepakenktų pastudijuoti kuris CDROM geriau tinka. Kas taip daro? Kompiuteristai rėkia apie tai, kad 0/1 visur vienodi. Tie kas dirba su garsu, sako kad yra kitaip. Taigi galima priimti, kad pirma kopija yra pakankamai gera, jeigu protingai padaryta. Apie tai kad kopija bus 1:1 lygi originalui, geriau kalbėti neverta. Pasiūlysiu bėgt ausis plautis...

[dudikaz]

Manau geroj sistemoj originalą atskirs apie 70-80% klausančių. Panašūs testai jau yra daryti, taip kad ginčytis ir iš naujo lyg ir nėra įdomu. Skirtumui yra daug priežasčių - nuskaitymo įrenginio klaidos, jiteris, kepimo klaidos, balvankės kokybė. Tai yra kaip ir neišvengiama. Jeigu turi namie vidutinišką grotuvą ir vidutinišką sistemą, pasibandyk užsidėti grotuvą ant didelės žurnalų krūvos ir prispausk analogiška žurnalų krūva. Sakykim 10+10 kg. Tada pasiklausyk. Jeigu skirtumo neišgirsi, manau toliau diskutuoti nelabai verta.
Flac, Ape formatai yra geri, teoriškai jie turėtų muzikai įtakos nedaryti, tačiau procesorinių klaidų mes negalim atmesti, koregavimo metu dėl maitinimo įtampos šiukšlės bitas gali būti permestas ne į tą bloką. MD5 suma išliks ta pati, tačiau rezultate keičiant iš kodo į analogą galim gauti kažką juntamo. Prietarai, tačiau aš stengiuosi du kart nekonvertuoti iš vieno formato į kitą, sąžinė ramesnė





Ne tik. Pagrindinė priežastis ko gero yra nuskaitymo tikslumas ir balvankės/įrašančio lazerio kokybė. Savo laiku dariau bandymus - perašymas į RW diską buvo praktiškai nejaučiamas, į R visuomet subtili viršūnėlė papjauta. Blogiausi buvo ACME kompaktai. Beje, paprasti Verbatim taip pat ne stebuklas. Mano įsitikinimu, mažiausiai žalos yra darant disko imidžą, o ne skaidant į wav ar kažką panašaus.
Beje, skiriasi nuo originalo ir įrašytas CDR ir su specializuotu įrenginiu. Taip kad vieną perrašymą galim toleruoti, tačiau kelis kart perrašant originalas >> kopija1 >> kopija 2 >> kopija3 jau bus ir kurčiam girdima...
Jeigu rimtai darant kopijas, CDROM reiktų traukti lauk iš kompo, užmaitinti atskiru maitinimu, tvirtinti ant kokio sunkaus pagrindo su amortizatoriais ir tada dirbti. Nepakenktų pastudijuoti kuris CDROM geriau tinka. Kas taip daro? Kompiuteristai rėkia apie tai, kad 0/1 visur vienodi. Tie kas dirba su garsu, sako kad yra kitaip. Taigi galima priimti, kad pirma kopija yra pakankamai gera, jeigu protingai padaryta. Apie tai kad kopija bus 1:1 lygi originalui, geriau kalbėti neverta. Pasiūlysiu bėgt ausis plautis...

klysti, kopijos kopija neikiek nesuprasteja [kopijuojant su EAC], nes rippinant cd-r turinys surasomas i hdd kur jitter vel isnyksta. kas del kazkokiu bitu persokimu kaip rasei, neimanoma kad tas neatsilieptu MD5 sumoj, cia isvis negincijamas faktas, MD5 butent tam ir yra sumastytas, kad patvirtint jog failas IDENTISKAS. nuskaitymo klaidos, kaip jau minejau, atsiliepia ne kokybej [trukciojimas, pokstelejimai arba tyla]. su tais zurnalais, viskas egzituoja ir originaliems kompaktams. procesorines klaidas nelabai supratau kokias turi omeny, kompo p[rocesorius, dirbdamas savais dazniais [t.y neoverclockintas] klaidu NEDARO. su tais formatais, koki 5 kart kartoju, pasidaryk pats toki testa, prasikonvertuok nors ir 15 kartu is vieno i kita, ir palygink ar pasiklausyk, nebeliks abejoniu. kas liecia balvankes, nera pvz tokiu "acme" [tik uzrasas uzspausdintas], yra kiti gamintojai, kuriems suzinot reik spec programeliu. prie geresniu priskaitomi tarkim taiyo yuden. beje daryt disko imidza tikrai prastas pasirinkimas, 100% tikslumas gaunamas tik naudojant EAC su secure ripping [cia va gidas kaip viska susireguliuot kad pasidaryt 100% [ne 99.9%, o 100%] kopijas: http://blowfish.be/eac/] del cdrom traukimo is kompo, tu visiskai teisus, nepamaisys, kaip ir pajungt ji nuo bateriju. bet vistik noreciau padaryt ta akla testa su kuriuo is jusu, balvanke tikrai nebus acme, bus normali, gaminta turint garsa galvoje, irenginys bus paprastutis sony nec optiarc, reikalui esant galeciau ir yamaha crw-f1 gaut, bet abejoju ar tarp ju rasymo egzistuoja didelis skirtumas.

[Artūras-M]

Pavardink su kokia aparatūra lyginai originalą su kopija.

[dudikaz]

namie klausau kompu, turiu creative x-fi elite pro moddinta: http://www.head-fi.org/forums/f46/hotrodding-x-fi-laymans-guide-no-56k-226975/, klausau su sennheiser hd 600 ausinemis.

[Artūras-M]

Tai apie ką mes kalbam? Ausinėmis niekada gyvenime neišgirsi muzikos taip kaip ji turi skambėti. Žmogus girdi ne tik ausimis, o visu kūnu. Klausydamas ausinėmis tu negirdi nei scenos niuansų, nei teisingos lokalizacijos neturi, viskas pas tave sutelkta pakaušyje. Nekalbu apie tai, kad kompo maitinimo triukšmai tau viską niveliuoja. Ar bent ausinių stiprintuvą kokį nors normalų turi pasidaręs? Bent tokiu būdu žmonės sau palengvina gyvenimą. 6n1p/6n23p pilnai pakankama lemputė per kelis vakarus susirinkti stiprintuviuką prieš tai pasiruošus detales. Pvz: http://www.headwize.com/projects/ciuff_prj.htm Tik kalbant apie niuansus, pasiūlyčiau naudoti kenetroninį lygintuvą, srovė nedidelė. Gausi naujus niuansus, kuriuos suvalgo paprastas tranzistorinis stabilizatorius.
Nors žymiai geriau yra elementarus 1-2W lempinukas su paprastais plačiajuosčiais garsiakalbiais. Biudžetas mažas, rezultatas bus kolosalus.
O modinti reikia ne tiek pačią kortą, kiek maitinimą jai. Nežinau ar tai labai paprastai įmanoma, niekada nesistengiau iš kompo gauti kokybišką garsą...

[dudikaz]

stiprintuva turiu stai toki:


na vistik ta testa padarom kas, as noriu pamatyt zmoga, kuris atskirs man cd-r nuo originalo. pagal tai kaip kaikurie sake, "skiriasi kaip diena ir naktis", "tik kurcias negirdetu skirtumo" ir t.t., galima sprest kad atskirt turetumet per sekunde, o as beveik isitikines kad jei kasnors is cia esanciu ir atskirtu, tai juos ant vienos rankos pirstu suskaiciuot galima butu..

[Artūras-M]

Tai tu ir daryk. Čia tau ne beždžionės susirinkę, o žmonės kurie pakankamai daug pradirbę su garsu ir tokius testus sau jau pasidarę.

P.S. Nematau prasmės įrodinėti. Lygiai taip pat neturiu noro, kad kažkas kitas iš senai supratusių, kad ne viskas taip paprasta su kompaktų perrašymu turėtų įrodinėti akivaizdžias tiesas. Siūlau tobulintis ne tik online, bet ir offline. Pradės čia kiekvienas kompiuterinio garso mėgėjas aiškinti....

[magius]

namie klausau kompu, turiu creative x-fi elite pro moddinta: http://www.head-fi.org/forums/f46/hotrodding-x-fi-laymans-guide-no-56k-226975/, klausau su sennheiser hd 600 ausinemis.

klounas tinkamas apibudinimas tau? matosi kad su realiu pasauliu neturi nieko bendro kaip ir dauguma it ''specu''

[Artūras-M]

Na su tokia situacija tik lieka susitaikyti. Tokių "klausytojų" toliau bus tik daugiau. Man labai keista, tačiau ausinių gerbėjų ratas didėja. Paskutinį kartą ausines buvau užsidėjęs muzikos klausymui prieš 30 metų kažkur. Naudojau įrašo atlikimo faktui tikrinti, kad aplinkui žmonių neerzinti. O jeigu tikrindavau kokybę, tai tik per normalią garso sistemą ir garsu ne mažesniu kaip 80dB kad išlystų visos šiukšlės.

[manacas]

ne, nu kolektyvas, ant IT nevarykit, bo eisim prie butelio reikalu aiskintis KRC, kas nors nepatingekit sudalyvaut tam testuke ir irodykit tam zmogui, kad jis isitikintu, pas mane per zemas lygis ir ausys nepatyrusios tam reikalui ))

[JoJo]

Kaip bebutu ausines tinka skipe arba couter strike zaist

[Artūras-M]

ne, nu kolektyvas, ant IT nevarykit, bo eisim prie butelio reikalu aiskintis KRC, kas nors nepatingekit sudalyvaut tam testuke ir irodykit tam zmogui, kad jis isitikintu, pas mane per zemas lygis ir ausys nepatyrusios tam reikalui ))

Žmogus turi pats siekti tobulėti, o ne reikalauti įrodymų iš kitų, kurie jau yra įsitikinę kažkada.
Dar mokantis mokykloj, užsiiminėjau garso įrašais. Ir mano tikslas buvo su rusiška technika perspjauti įrašus, kurie kiti darė su Akai, Technics ir kitais aukšto lygio vakarietiškais aparatais. Tam buvo atliktas milžiniškas darbas, rezultatas pasiektas Rūta -101 padaryti įrašai galėjo stoti ant vienos pakopos ir daugeliu atvejų pranoko. ~80 metus man kaip jaunam technokratui (ale kompiuteristui dabar) taip pat kėlė šypseną kai firminių aparatų savininkai, mokėjo už tarpblokinius laidus šimtus rublių!, aš šį faktą ignoravau. Tik po daugelio metų supratau - aš taip pat tuo laiku apart idealiai suderinto magnetofono trakto, įrašymui naudojau tarpblokinį, kuris buvo mano paties pagamintas iš karo pramonėj naudojamo sidabrinio ekranuoto kabelio, tėvas iš kažkur buvo jo partempęs Iki to laiko, mano daryti įrašai pralošinėjo tuo, kad nebuvo erdvinio garso.... po to, šis erdvinis ėmė ir atsirado, visai netyčia
Lygiai taip pat netyčia atsirado lietkabelis ir visos kitos nesamonės... padedančios atsirasti garsui iš niekur...
Yra labai daug pusiau mistikos garso atkūrime ir reikia paprasčiausiai labai atsargiai vertinti tai, ko nesupranti ar nežinai ar nesusidūrei. Ateis laikas, gal būt įsitikinsi pats, o gal būt ropliu gimes ropliu ir liksi...

Tiems kurie pažengę, galiu parekomenduoti pasidomėti Telefunken istorija, įdomiausias laikotarpis prieš II pasaulinį ir tik po jo, taip pat protų, technologijų perpumpavimas į SSSR.... bet čia ne techokratų smegenims, jie tegul kovoja su PCI (sorry pci-e, kur jau kokybiškas maitinimo šaltinis ) garso plokštėmis